- veislus
- veislùs, veisli̇̀ bdv. Vei̇̃slios kãtės.
.
.
veislus — veislùs, ì adj. (4) [K], DŽ 1. N, [K], L252, RtŽ, Rtr, Š, KŽ, LEV64, Vv, Skr kuris greitai veisiasi, vislus: Veislì boba: jau devintą sūnų supa ir dar vis dikta Srv. Žydai yra veĩslūs žmonys Kair. Atvėrė įsčią, padarė ją veislią Ba1Moz29,31.… … Dictionary of the Lithuanian Language
veisli — veislùs, veisli̇̀ bdv. Vei̇̃slios kãtės … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
veislumas — veislùmas sm. (2) K; L252 → veislus: 1. [K], Rtr, Š, DŽ. 2. Š, KŽ … Dictionary of the Lithuanian Language